Socialistinė Vietnamo Respublika
Hanojus
329 560 km²
84 mln.
vietnamiečių
dongas
Hošiminas
Vietnamas – tai valstybė pietryčių Azijoje. Šalis ribojasi su Kinija, Kambodža ir Laosu. Vietnamo krantus rytuose skalauja Pietų Kinijos jūra. Šalies pavadinimas Viet Nam yra naudojamas nuo 1802 m. Vietnamas dažnai vadinamas Raudonojo Drakono šalimi.
Vietnamas – kalnų ir upių šalis, čia gausu miškų, vyrauja tropikų augmenija. Aukščiausia šalies viršukalnė – Phan Xi Păng kalnas (3143 m). Vietnamo pakrantėje – puikūs smėlio paplūdimiai. Ties Vietnamo pakrante yra vaizdingoji Halongo, arba Nusileidžiančiojo drakono, įlanka, kurioje – per 3000 salų ir iš vandens išnirusių įvairių formų uolų. Gamtos turtai – tai Vietnamo vizitinė kortelė, viliojanti turistus.
Vietnamo teritorija iš šiaurės į pietus nusidriekusi daugiau nei 1600 km, o siauriausioje vietoje šalies plotis tėra 50 km. Šalies kranto linija, neskaitant salų, yra nutįsusi daugiau nei 3200 km.
Vietnamo klimatas yra palyginti švelnus. Čia per metus išauginami trys ryžių derliai. Sakoma, jog ryžių dėka vietnamiečiai nugalėjo prancūzus, o vėliau ir amerikiečius. Ryžiai – pagrindinė Vietnamo žemės ūkio kultūra. Vietnamiečiai iš ryžių gamina įvairiausius patiekalus. Šalies ryžių aruodas – tai Mekongo upės delta, kurioje auginami ryžiai ir kitos žemės ūkio kultūros.
Mekongo upę šalies gyventojai vadina Devynių Drakonų upe. Čia verda gyvenimas: laiveliais vietnamiečiai ne tik plaukia, bet ir prekiauja bei gyvena. Mekongo upės deltoje daugybė namelių ant polių – tai skurdžių būstai.
Šiaurės Vietnamas daugiau nei tūkstantmetį priklausė Kinijai, dėl to šioje šalies dalyje kinų kultūros įtaka smarkiai juntama. Taip pat Vietnamo kultūros formavimuisi įtakos turėjo prancūzų kolonizatoriai, valdę kraštą XIX a.
XX a. Vietnamą siaubė nesibaigiantys karai su japonais, prancūzais, amerikiečiais – karai truko 35 metus. 1954-1975 m. šalyje vyko karas tarp Šiaurės ir Pietų Vietnamo. Pastarąją pusę palaikė JAV. Karą laimėjus Šiaurės Vietnamui šalyje buvo įvestas komunistinis režimas.