Bolivijos Respublika
La Pasas
1 098 581 km²
9,1 mln.
ispanų, kečujų, aimarų
bolivianas (BOB)
Sieros Santa Krusas, Kočabamba
Bolivija – valstybė Pietų Amerikos žemyno širdyje. Dėl savo izoliuotumo ir aukštikalnėse įsikūrusių gyvenviečių Bolivija praminta Pietų Amerikos Tibetu.
Šalis vakarinėje dalyje remiasi į snieguotas Andų viršūnes, o jos rytinėje pusėje – Amazonės baseino upių suformuotas kraštovaizdis, drėgnieji atogrąžų miškai ir pelkynai.
Vienas iš Bolivijos gamtos stebuklų – Ujūnio (Uyuni) druskožemio dykuma, esanti pietvakarinėje šalies dalyje. Gamtos mylėtojai mėgsta leistis į kelionę po pampas (vešliąsias pievas bei pelkes) arba atogrąžų miškus, viliojančius ne tik gausiu gyvūnijos ir augalijos pasauliu.
Tankiausiai apgyvendinta Bolivijos centrinėje dalyje esanti Altiplano plokštuma.
Bolivija ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Argentina, Čile ir Peru. Išėjimo į jūrą neturi, tačiau šalies teritorijoje yra du dideli ežerai – Titikaka ir Poopas. Titikakos ežeras, kurio dalis priklauso Peru, yra aukščiausiai pasaulyje esantis didelis ežeras.
Bolivija pavadinta Pietų Amerikos kovotojo už nepriklausomybę, Simono Bolivaro, garbei. Beveik tris šimtmečius buvusi Ispanų kolonija, Bolivija iškovojo nepriklausomybę 1825 m.
Dauguma Bolivijos gyventojų yra vietinių gyventojų palikuonys. Apie pusę gyventojų kalba vietine kečujų kalba, dar trečdalis – aimarų kalba. Vis dėlto ispanų kalba yra pagrindinė visuomeninio gyvenimo kalba.
Aukščiausia viršukalnė – Sachamos kalnas (6542 m)
Ilgiausia upė – Mamorė (965 km)