Turkijos Respublika
Ankara
779 452 kv. km
70 mln.
turkų
Turkijos lira (1 lira = 100 kurušų)
Stambulas, Izmiras
Turkija – itin spalvinga šalis, čia susidūrė daugybė kultūrų, religijų, plėtojosi didžiosios civilizacijos, dėl to šis kraštas dažnai vadinamas civilizacijų lopšiu. Gausus Antikinio pasaulio palikimas – senovės graikų ir romėnų statytų miestų, teatrų, šventyklų griuvėsiai – traukia turistus iš viso pasaulio. Be kultūrinio palikimo Turkija patraukli savo saulėtais paplūdimiais, gamtos stebuklais (Pamukale, Kapadokija), kalnais. Per Turkijos teritoriją ėjo garsusis Šilko kelias.
Trys ketvirtadaliai šalies teritorijos yra aukščiau negu 500 m virš jūros lygio. Nors didžioji Turkijos dalis – vadinamoji Anatolija, arba Mažoji Azija – priklauso Azijai, apie 3% šalies teritorijos yra Europoje. Ši Europinė dalis dar vadinama Rytų Trakija.
Yra keli Turkijos pavadinimo aiškinimai. Vienas iš jų teigia, jog šalies pavadinimas reiškia „vartai į tėvynę“, tuo tarpu kiti teigia, jog tai „karingų valdytojų“ kraštas.
Dabartinė Turkija – viena liberaliausių islamo pasaulio valstybių.
Viena iš žinomiausių Turkijos „eksporto prekių“ – turkiška pirtis. Turkai perėmė romėnų pirties tradicijas. Didingi pirčių pastatai – tarsi gydyklos, kuriose teikiamos įvairios spa procedūros – nuo kaitinimosi garuose iki muilo putų masažo ir pilingo.
Pabuvojus Turkijoje ir neapsilankius turkiškoje pirtyje (hamam), galima sakyti, jog nepajutote tikrosios Turkijos dvasios. Turkiška pirtis itin panaši į senovės romėnų naudotas termas. Maudynių turkiškoje pirtyje procedūra – tai išsikaitinimas karštų garų patalpoje, muilo putų masažas, pilingas. Paprastai turkišką pirtį sudaro šios patalpos: camekanas (skirtas persirengimui, poilsiui po maudynių), soguklukas (tarpinė salė), hararetas (karštoji salė, kurioje kaitinamasi ir atliekamos procedūros). Stambulo senamiestyje yra dvi istorinės pirtys – Cagaloglu ir Cemberlitas.
Raftingas – itin populiari pramoga srauniose kalnų upėse. Turkijoje yra siūlomos įvairių sudėtingumo lygių raftingo iškylos.