Islandijos Respublika
Reikjavikas
103 000 km²
320 000
Islandų
Islandijos krona (ISK)
Kópavogur, Hafnarfjördur, Akureyri, Kaflavik, Reikjavikas
Islandija - valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo vulkaninės kilmės saloje, Europos šiaurėje. Gausybe fiordų išraižytus salos krantus skalauja Atlanto vandenynas. Sala susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų. Islandijai priklauso daugybė mažesnių salų.
Islandijoje dažni ugnikalnių išsiveržimai bei žemės drebėjimai. Šalyje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 veikia nuolat. Nuo to laiko, kai saloje pradėjo gyventi žmonės, ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Hekla dabar yra aktyviausias ugnikalnis.
Islandija garsėja geizeriais. Kai kurie geizeriai vandenį ir garus purškia į 40–50 m aukštį. Geizeriai yra išnaudojami tiekti šilumos energijai.
Ledynai, suformavę įspūdingą Islandijos reljefą, dengia didelę dalį salos. Maždaug dešimtadalis šalies teritorijos padengta nuolatiniais ledynais. Čia yra ir didžiausias Europoje ledynas, kurio storis siekia kone kilometrą.
Islandija yra subarktinėje klimato juostoje. Klimatui įtakos turi šiltosios Šiaurės Atlanto srovės atšaka, tad pakrantėje klimatas būna švelnus jūrinis. Šalyje labai dažnai lyja, pučia vėjai, labai retai būna karšta.
Reikjavikas yra didžiausias šalies miestas bei sostinė, besidžiuojanti šiauriausios pasaulio sostinės titulu. Miestas yra pagrindinis šalies uostas. Jis buvo įkurtas apie 874 m. ten, kur išsilaipino atvykę norvegai. Islandijos sostine tapo 1944 m.
*Aukščiausia viršukalnė - Hvanadalshnukuro kalnas (2120 m)
*Aukščiausias veikiantis ugnikalnis - Askija (1510 m)
*Didžiausias Europoje ledynas - Vatnajokudlis
*Aukščiausias krioklys - Glymuras (190 m)
*Ilgiausia upė - Tjorsa (237 km)